1 mitas: Kinija - besivystanti Azijos valstybė, kurios gatvėse klesti šiukšlės ir chaosas, o kaime ryžius sodinantys valstiečiai dėvi trikampes šiaudines skrybėles.
Dauguma žmonių atvykę į Kiniją nustemba - Pekinas, Šanchajus ir kiti didieji Kinijos miestai žėri naujausios architektūros šedevrais. Dangų remiantys stikliniai pastatai tamsoje žavi įspūdingu apšvietimu. Gatvėse švaru - dviračių ir motorolerių beveik nematyti, tačiau naujų prabangių automobilių: bentlių, ferarių, lambordžinių - apstu. Centrinėse miestų gatvėse milžiniškos daugiaaukštės prabangos prekių parduotuvės viliojančios įsigyti Guchi, Chanel ir kitų garsių vardų prekių. Kainos gerokai didesnės negu Europoje, o pirkėjų netrūksta. Taip, čia apsipirkti sau gali leisti nedidelė Kinijos gyventojų dalis, tačiau tie keli procentai nuo pusantro milijardo gyventojų šiandien sudaro didžiausią prabangos prekių vartotojų dalį visame pasaulyje. Žengę vos porą žingsnių į šalį, įsispaudę į vieną kurią nors siaurą gatvelę, kurioje vis dar gyvas bendruomeninis gyvenimas, rasite gatvėje sėdinčius senolius lošiančius kiniškais šachmatais, mažas kavinukes, čia pat gatvelėje ant anglių kepančias ir pardavinėjančias mėsos vėrinukus, vėjyje pakabintus džiūti apatinius ir tvarką prižiūrinčius draugovininkus raudonais raiščiais ant rankų. Šis kontrastas labiausiai ir žavi, tačiau norint atrasti nuosekliai nykstančius senosios Kinijos likučius - reikia pasistengti.
2 mitas: Šaolino vienuolynas - budizmo dvasios persmelkta kovos menų šventovė.
Nemažai mūsų įsivaizduojame Šaoliną, kaip ramią šventą budistinę vietą, kurioje vienuoliai meldžiasi Budai ir mokosi kovos menų. Taip gal būt ir buvo kažkada... labai seniai, tačiau šiandien Šaolinas - komercializuotas kovos menų pramogų parkas, orientuotas net ne į turistus iš užsienio, o į vietinį turizmą, kuris Kinijoje generuoja daugiausiai pelno. Čia gausu komercinių kovos menų mokyklų, kurie su vienuolynu, o tuo labiau budizmu seniai nebeturi nieko bendro. Šiandieniniame Šaoline ruošiami aktoriai koviniams filmams ir gastroliuojančioms po pasaulį Šaolino kovos menų trupėms. Dvasingumo čia neliko nė kvapo, veikiau tai kovos menų turgus, kuriame gali rasti ko tik geidžia tavo širdis. Labai ieškantys turi praleisti ne vieną dieną klaidžiodami nuošaliomis gatvelėmis, kol sutiks bent vieną senosios kartos atstovą, saugantį tikrosios Šaolino išminties likučius. Jų yra, tačiau keliaudamas su turistų grupe tikrai nepamatysi.
3 mitas: Kinija garsėja gamtos stebuklais.
Tai visai ne mitas. Iš tiesų Kinijoje gausu nepaprastų gamtos stebuklų, tačiau dažnai juos lankantiems tenka nusivilti. Kodėl? Mes - lietuviai - esame maža tauta ir nepratę prie tokių žmonių masių, kokias sutinkame Kinijoje. Avataro kalnai - Zhangjia jie - viena tų vietų, kurioje kartą apsilankius daugiau nebesinori. Taip, išties, nepaprastai įspūdingi uolų pirštai, kurių bambukais apaugusios viršūnės skęsta debesyse, tačiau čia besilankančių kinų turistų minios irgi įspūdingos. Kai 5 valandas prastovi eilėse prie keltuvų, o pakilęs pasijauti tarsi piko metu prigrūstame Vilniaus autobuse, tas grožis nublanksta, ypač, kai per iškeltų rankų mišką nieko net nufotografuoti negali. Tai irgi patirtis, bet ar verta dėl jos tiek toli skristi ir pirkti brangius parko bilietus? Žinoma, net ir tokiose vietos yra takų, kuriais niekas neina - keliaudamas vienas ir turėdamas laiko gali leistis tokių ieškoti, tačiau ar verta? Gal geriau rinktis ne tokią žinomą, tačiau tikrai ne mažiau įspūdingą vietovę, kurioje turistų bus ne tiek daug, o mes galėsime ramiai mėgautis nenusakomu gamtos grožiu.
Ir pabaigai norėčiau patarti nebijoti nežinomų Kinijos vietų. Mes žinome, kur Kinijoje dar galima rasti senovės, kur nuvežti paragauti autentiško vietinio maisto ir pamatyti šios tūkstantmetės civilizacijos palikimą beigyvenimo būdą iš lėto besitraukiantį užmarštin. Kinija didelė, joje tikrai yra ką pažiūrėti, ypač, kai kelionei vadovauja kalbą mokantys Kinijos specialistai.
Ieva Rutė
Travel planet kelionių vadovė
