Geriausi maisto turgeliai Lotynų Amerikoje

Žydronė Lukšytė, kelionių organizatoriaus „Travel Planet“ kelionių vadovė ir viena iš įkūrėjų

Žuvies turgus Santjage (Čilė) – arba kitaip, „Centrinis Santjago turgus“. Tai turbūt vienareikšmiškai geriausias žuvies turgus visoje Pietų Amerikoje. Įsikūręs jis pačiame Santjago centre, ypatingame pastate, kurį projektavo garsusis Gustavas Eifelis. Tad čia stebina ne tik žuvies ir jūros gėrybių gausa, bet ir ypatinga statinio architektūra iš lengvų metalinių konstrukcijų, ažūriškai apšviečiančių visas vidaus patalpas. Vietinės šeimos atvyksta čia nusipirkti žuvies ir jūros gėrybių, o dažnai – ir tiesiog sekmadieninių pietų (dirba šis turgus kasdien, ir papietauti čia galima ir darbo dieną). Apžiūrėję gausius prekystalius ir paragavę šviežių austrių tiesiog nuo prekystalio (prekybininkai tam turi ir citrinos), ir turistai dažniausiai čia užsilieka papietauti. Pagrindinė turgaus salė skirta miniai pamaitinti – čia padengti įvairaus dydžio stalai, o vietiniai restoranai vilioja kiekvienas į savo pusę, nors meniu visur panašus. Garsiausias turgaus patiekalas, kurį gamina visi restoranai – didysis krabas. Padavėjai, atnešę jį iki jūsų stalo, pirmiausiai leidžia pasidaryti asmenukes, o po to paslaugiai sukapoja ir įkrauna į lėkštę :).

Vaisių turgus Čivajaus miestelyje (Peru). Tai nedidelis vaisių turgelis, tačiau jis ypatingas tuo, kad įsikūręs Kolkos kanjone, o čia dar nuo inkų laikų tebepraktikuojama terasinė žemdirbystė, leidžianti užauginti didžiulę įvairovę vaisių, kurių nelabai rasite kitur. Kolkos kanjonas – vienas giliausių pasaulyje, tad skirtinguose aukščiuose (virš jūros lygio) įrengtos terasos sudaro skirtingas klimatines sąlygas augalams, ir čia auga didžiulė įvairovė vaisių bei daržovių – nuo bulvių iki melionų. Čivajaus turgelyje rasite sezoninių vaisių, kurių nėra Lietuvoje: pasiflorų, įvairiausių kaktusų vaisių (tiek rūgščių, tiek saldžių), „čirimojos“ (peruvinė anona), ir kitų neišverčiamų gėrybių, kurioms vietiniai suteikę vaizdžius pavadinimus – pavyzdžiui, „melionas-agurkas“ :). Svarbu tuos vaisius parsinešus į viešbutį, labai gerai juos nuplauti ;).

Pagrindinis miesto turgus Leone (Nikaragva). Nors čia parduodama viskas, nuo daržovių iki akėčių, tačiau vietiniai gyventojai dažniausiai į šį turgų užsuka pavalgyti. Jiems čia patinka ir pusryčiauti, ir pietauti, kadangi maistas šviežias ir nebrangus. Turistams gali pasirodyti kiek triukšminga, ir su higienos normomis gali kilti klaustukų. Bet jei pasitikite patarle „žiūrėk kur valgo vietiniai, ir valgyk ten pats“, tuomet ši vieta – jums. Pusryčiams gausite kiaušinienę su „margu gaidžiu“ (taip Nikaragvos gyventojai vadina tradicinį vietinį garnyrą iš ryžių ir tamsių pupelių) bei keptu platanu (toks nesaldus bananas). Pietums – visko, ką galite įsivaizduoti: mėsos ir vištienos troškiniai (vėlgi su „margu gaidžiu“), žuvis ar tradiciniai „tamaliai“ (į banano lapą įsukti įvairūs įdarai, dažniausiai jų pagrindas – kukurūzų miltų masė, o priedai – pagal skonį: mėsa, vištiena ir t.t.). Ir viskas kainuos vos po 1-3 eurus.

Tarptautinė gastronomijos mugė „Mistura“ Limoje (Peru). Ši garsiausia Lotynų šalyse maisto mugė rengiama Peru sostinėje jau beveik dešimt metų, vienintelė bėda – tik kartą per metus (dvi savaites rugsėjo mėnesį). Idėja – Gastono (Gaston Acurio), garsiausio perujiečių virtuvės šefo, kurio restoranai patenka į visų gurmanų maršrutus. Mugės metu savo maistą pristato tiek nedideli ūkininkai, kaimo virėjos bei žvejai, tiek garsiausi šalies restoranai bei virtuvės šefai. Čia galima paragauti tradicinių peruietiškų patiekalų (jautienos troškinio „lomo saltado“, šviežios, citrinoje marinuotos žuvies „sevičės“ ir kt.). Taip pat savo stendus turi stambūs gamintojai, gaminantys tradicinius Peru produktus – kakavą, vyną bei vynuogių degtinę „pisko“. Jei nenorite smarkiai apsivalgyti, rasite čia ir užkandžių – sūrių, šokoladų bei įvairiausių desertų. Nuo nedidelio renginio, ši mugė išaugo iki svarbiausio gastronominio įvykio Lotynų Amerikoje – pernai čia apsilankė beveik pusė milijono „ragautojų“.

Turgus „Modelo“ Salvadore (Brazilija). Tai pagrindinis turistams skirtas turgus Salvadoro mieste. Įsikūręs jis prie įlankos, ir parduodami čia įvairiausi suvenyrai. Tačiau įdomiausia čia ragauti. Aplink turgaus pastatą išsidėstę saldumynų be nedidelių užkandžių vežimėliai. Vietinės moterys čia parduoda pyragėlius su įvairiausiais įdarais (sūriu, krevetėmis, daržovėmis ar mėsa), keptą žuvį, troškintas jūros gėrybes ir nedidelius saldumynus (kokosinius rutuliukus, bananų pyrago gabalėlius, pyragėlius su plaktos grietinėlės kremu ir t.t.). Čia pat nusipirkai, čia pat „stačiomis“ ir suvalgei... :) O tiems, kurie nori rimčiau užvalgyti, siūloma pakilti į virš turgaus esančią terasą – čia ir vaizdai į vandenyną, ir gausybė kavinių, siūlančių vietinį maistą.

Marokas, Marakešas 

Violeta Rimkevičienė, kelionių organizatoriaus „Travel Planet“ kelionių vadovė 

Siauros, spalvingos ir triukšmingos prekybininkų ir pirkėjų pilnos gatvelės - ko gero vienas dažniausiai iškylančių vaizdinių vos tik pagalvojus apie Maroką. Kartais net nelabai gali suvokti, kur turgus prasideda, kur baigiasi, nes gyvenimas verda kiekvieno miestelio senamiestyje. Visgi, viena iš tikrai įsimintinų vietų – Marakešo turgus, vadinamas souk‘u. Visgi, ir čia nėra vienos aiškiai apibrėžtos teritorijos, nes skirtingom prekėm nukrautos gatvelės susipina į vieną didelį labirintą, kuriame gali rasti ir čia pat gaminamų odos dirbinių ar baldų ir žalios mėsos ar įvairiausių prieskonių. 

Apie Maroko prieskonius galima parašyti atskirą knygą. Visgi, net jei nemėgstate gaminti, esu tikra, kad neatsispirsite šio spalvoto aukso žavesiui, aromatui ir paslaugių bei malonių prekiautojų rekomendacijoms. Turguje verta įsigyti tradicinių arabiškos virtuvės prieskonių: cinamono (karfa), kuminų (kamoun), ciberžolės (kharkoum), imbierų (skinjbir), juodųjų pipirų (libzar), paprikos (tahmira), kalendros (qesbour) ar šafrano (zaafran beldi), kurie visi kartu sudaro gerą sprogstamąjį mišinį.

Privaloma įsigyti ir gyvybės medžių vaisių - datulių. Maroke jų yra apie 100 rūšių, tačiau labai nenusiminkite, jei paragavus kelių rūšių, skoniai susimaišys ir nebesuprasite, kuo tos rūšys skiriasi. Kiekvienas save gerbiantis prekiautojas pasiūlys jums jų paragauti, tad į turgų tikrai verta eiti ne pilnu pilvu. Žinoma, jūs taip pat turite elgtis pagarbiai. O tai reiškia, kad pirkdami privalote derėtis, tačiau nepamirškite, kad derybos – tai yra žaidimas, o ne savo sąlygų diktavimas. 

Atskirai reikėtų paminėti ir pagrindinę Marakešo miesto aikštę - Jemna El Fna (lietuviškai – galvų kapojimo vieta). Tai iki šių dienų išsaugotas didžiausias ekspromtu vykstantis maisto ir pramogų spektaklis po atviru dangumi. Tereikia sekti nosį ir ausis – kvapai ir garsai per judančias arterijas nuveda į garsiąją aikštę. Dieną čia karaliauja akrobatai, gyvačių kerėtojai ir būrėjai, o naktį didžiulė aikštė virsta skonių maišalyne. Atidaromi restoranai, kuriuose galima paragauti egzotiško maisto – kaip sraigių sriuba, patiekalų iš čia pat kabančių galvijų akių, liežuvių ar kitų subproduktų. Žinoma, galima rinktis ir labiau žinomus ir įprastus marokietiškos virtuvės patiekalus. Maroko įžymybė yra troškiniai - tadžinai iš kuskuso su daržovėm ar mėsa bei tangija, dar vadinama berberų čili. Drąsesni ryžtasi pabandyti kvietinės tešlos pyrago bastėjos, tradiciškai įdarytos su balandžio mėsa. Šiame šurmuliuojančiame restorane – gera proga paragauti mūsų skoniui netikėtų mėsos derinių su cinamonu, razinom ar datulėm. 

Žinoma, lankantis Marakeše ar bet kuriam kitame Maroko mieste negalima neparagauti apelsinų sulčių – jas spaudžia visur ir visada. Kitas Maroko pasididžiavimas – mėtų arbata. Jos gėrimas išsivystė į labai savitą ceremoniją. Arbata verdama iš žaliosios arbatos, mėtų ir daug cukraus. Tada pilama iš specialaus arbatinuko ir 0,5 metro aukščio, kad susidarytų putos. Netikėti skoniai, užaštrintos spalvos ir kvapai – visa tai ir sudaro spalvingąją Maroko mozaiką.   

Indija, Delis, Chandi Chow turgus 

Gabrielė Štaraitė, kelionių organizatoriaus „Travel Planet“ vadovė ir viena iš įkūrėjų

Turgus Indijoje, vadinamas angliškai market arba hindi bazaar, yra miesto įvykių centras. Kiekvienas Indijos turgus turi savo ritmą, savo stilių, savas prekes, savą auditoriją. Vienas garsiausių ir seniausių – Chandi Chow turgus Delyje. Pirmas įspūdis čia pakliuvus yra „chaosas“. Mašinos, žmonės, rikšos, prekeiviai visi siūlantys savo prekes ir paslaugas, virš galvos kabantys laidai, margos, spalvotos vitrinos, gyvūnai (ir ne tik karvės, bene dažniau čia pamatysi vaikštinėjant ožiukus). Bet visas šis chaosas slepia senąją Chandi Chowk dvasią. Turgus yra padalintas į atskiras zonas pagal prekių tipą. Yra ir audinių, ir aukso, ir automobilių detalių, netgi vogtų daiktų sritis. Čia yra ir didžiausia Azijos prieskonių prekybos vieta (Khari Baoli gatvė). Taip pat Chandi Chowk yra žinomas ir savo saldumynų bei tradicinio indiško gatvės maisto gatvėmis. Kaip jau galite įsivaizduoti, šiame turguje galite įsigyti visko. Chandi Chowk jus pavergs savo chaosu, kvapais ir neragautais skoniais. Labai populiaru turguje gerti šviežiai išspaustas sultis, tačiau nerekomenduojama to daryti turintiems jautrų žarnyną. Net jei paprašysite nedėti ledo, nežinia, su kokiu vandeniu buvo vaisiai plauti ir visada liks abejonė dėl rankų higienos. Taip pat reikėtų būti atsargiems dėl pjaustytų vaisių salotų (chaat). Visada geriau nusipirkti vaisius ir suvalgyti juos viešbutyje. Kita vertus, turguje drąsiai galite paragauti duonos, kuriai Indijos virtuvėje kaip ir Lietuvoje skiriamas itin didelis dėmesys. Viena iš pačių populiariausių ir žymiausių Indijos duonų – „paratha“, kuri yra kepama ant įkaitinto plokščio paviršiaus, o kepant apšlakstomos išvalytu lydytu sviestu (ghee), kad taptų dar traškesnės ir skanesnės. Duona ne tik derinama su kitais patiekalais, bet gali būti valgoma ir viena – su bulvių, žiedinių kopūstų, kiaušinių ar net bananų įdaru. Mėgstantiems saldumynus patiks jalebis –karšti, lydytame svieste (ghee) kepti pretzel formų riestainiai, gausiai išmirkyti sirupe. 

Japonija, Kyotas, Nishiki Ichiba turgus

Kęstutis Vingilis, keliautojas, orientalistikos specialistas 

Japonijos mėgavimosi maistu kultūra skaičiuojama dešimtimis šimtmečių, jų tradicinė virtuvė washoku kristalizuota iki subtilių niuansų, pastebimų ir vertinamų ne visiems. Kyotas buvo Japonijos sostinė ir aukštosios kultūros epicentras daugiau negu tūkstantį metų. Porcijos Kyote mažos, delikačios ir brangios (skirtingai nuo netoliese esančio didmiesčio Osakos, dar vadinamo "apsirijėlių" ir didelių porcijų miesto). Todėl pirmas maisto turgaus pasirinkimas - Kyotas, Nishiki Ichiba  - pusantro kilometro ilgio ir daugiau nei keturių šimtų metų senumo takelis, aplipdytas šviežio ir delikataus maisto šventyklomis.

Nuo seksualių sushi (be jokių krabų lazdelių, majonezo ir kitokio nevalgomo marmalo praktikuojamo Lietuvoje) iki Kyoto stiliaus Aritsugu peilių, įstabaus aštrumo ir ištvermės. Nuo marinuotų saldžiarūgščių slyvų umeboshi iki rūšinių ryžių (kurių pas mus nėra net ir geriausiose sušių baruose, ten dažniausiai pateikiami pigesni "japoniški" ryžiai iš Kalifornijos). Nuo įvairiausių poskonių tofu iki žuvelių, midijų, marinuotų daržovių ir visokių kitokių keistų, dažnai nesuprantamų, bet valgomų ir neretai skanių dalykų. Nishiki market gali įsiminti nori jūržolėmis apkamšytais senbei traškučiais, galbūt šviežiu tunu, tirpstančiu burnoje, o galbūt, niuansuota Gyokuro arbata iš senojo Uji miestelio. Sako, jos puodelis gali nuplauti sielos raukšles.

Kinija

Ieva Rutė, keliautoja ir kelionių vadovė, Kinijos kultūros specialistė

Kinai mėgsta gardžiai pavalgyti, todėl maisto turgų rasite kiekviename didmiestyje, miestelyje ar mažame kaimelyje (nors, kas Kinijos masteliais būtų mažas?)

Pekinas. Ko gero garsiausias Kinijoje Pekino Donghuamen naktinis maisto turgus šalia garsiosios prekybinės Wangfujing gatvės. Kadaise buvęs tikrai egzotišku, kasmet atvykusi turgų randu vis labiau civilizuotą ir vis anksčiau baigiantį savo darbą, tad ten eikite nuo 18 val. iki 20 val., kad spėtumėte paragauti čia siūlomų gardumynų. Padavėjai bando pasiūlyti visko, kas yra garsiausia Kinijoje - dajų ryžius ananase, kiniškus koldūnus įvairiausiais įdarais, keisčiausių formų makaronus, mongolišką skrandžių gardumyną ir, be abejo, visokių egzotiškų bjaurybių, tokių, kaip skrudinti skorpionai, šimtakojai ar vabzdžių kokonai. Patys kinai vabzdžių nevalgo, jie net fotografuoja šias keistybes griaužiančius turistus ir laiko juos drąsuoliais. Šiame turguje apsilankyti verta, jeigu norite paragauti kiniškos maisto įvairovės, bet laiko neturite daug. Kasdien čia nepavalgysi, nes brangu, o ir maistas nėra ypatingai skanus. Pardavėjai mėgaujasi šios vietos populiarumu ir pernelyg nesistengia. 

Chaozhou. Tikrasis Kinijos maisto gyvenimas atsiskleidžia mažuose miesteliuose, kuriuose vakariečių turistų sutiksi retai. Toks yra mažas miestelis Guangdongo provincijos rytuose, garsėjantis savo arbata. Užsieniečių čia būna mažai, todėl angliškai nekalbės niekas. Tokiame miestelyje nemokėdamas kinų kalbos maistą tegali užsisakyti pirštu besdamas į norimą suvalgyti objektą ir tikėdamasis, kad pagamins kažką tinkamo jūsų skoniui. Gurmanams tokie miesteliai lyg lobių skrynia, čia jie gali paragauti visokiausių patiekalų, apie kokius nedrįso nė pasvajoti. Pusryčiams ypatingai tiks garų stalčiukuose virti blyneliai, kuriuos gali įdaryti mėsa, daržovėmis ar kiaušiniu. Užpilti vietiniu žemės riešutų ir sezamo padažu jie taps gardžiausiu Jūsų pusryčių patiekalu. Dienos metu praalkus galima pasimėgauti kiaušiniene su jūros gėrybėmis - vietiniu delikatesu, kurį tiesiog gatvėje kepa moteriškaitės. Vakarienei galima paragauti uždraustojo vaisiaus - kepsnio iš tikrų tikriausios gyvatės, kurių pilni narvai vilioja gatve pėdinančius alkanus kinus. Guandonge, sakoma, valgoma viskas, kas skrenda, išskyrus lėktuvus, viskas, kas šliaužia išskyrus traukinius ir viskas, kas turi keturias kojas, išskyrus stalus. Taigi drąsiau ir jums atsvers naujas Kinijos gardumynų pasaulis. 

Kunmingas. Kaip ir bet kuris Kinijos miestas, daugiau žinomas turistams, Kunmingas turi pėsčiųjų gatvę, kurioje neišvengiamai rasite maistui skirtą atkarpą. Čia tiesiog gatvėje išdėliotuose šaldytuvuose matysite ką vietiniai restoranėliai jums siūlo paragauti. Užsakymai priimami ranka nurodant norimus ingredientus ir, prisėdus prie čia pat gatvėje pastatytų stalų, laukiant savo užsakymo. Tokius turgelius rasite kiekviename Kinijos mieste. Nebijokite atsiduoti vietinių maisto burtininkų vilionėms ir galėsite paragauti kiaušinienės su kamelijos žiedlapiais, laukinių vapspų perų, kiniško hamburgerio su burnoje tirpstančia sojoje troškinta karka ir kitokių gardumynų. 

Gatvės maistas Kinijoje gardus ir nebrangus, tačiau norint juo mėgautis ir nesusirgti privalu laikytis keleto taisyklių:
1. Niekada nepirkite gatvės maisto autobusų, traukinių stočių prieigose ar šalia populiarių turistinių objektų. Tokiose vietose maistas atrodys labai patraukliai, tačiau prekeiviai žino, kad vargu ar pas juo sugrįšite, todėl rūpinasi tik kaip kuo daugiau parduoti ir kuo daugiau uždirbti. Todėl labai gardžiai atrodančios uogos ir vaisiai šalia garsiųjų Sudžou sodų, gresia nemalonumais pilvui.  
2. Geriausia valgyti ten, kur valgo vietiniai, todėl drąsiai galite rinktis kavinę ar restoraną, kuriame bus didžiulis šurmulys, ant stalų krūvos lėkščių su maisto likučiais, o jeigu tai gatvės užkandinė, tai ir po stalais gali būti šiukšlių kalnai, nurodantys, kad žmonės mėgsta čia lankytis. Tokių restoranėlių savininkams rūpi, kad žmonės sugrįžtų, todėl maistą gamins gardų, kokybišką ir saugų. 

UŽSISAKYKITE MŪSŲ NAUJIENLAIŠKĮ

Užsisakykite naujienlaiškį ir gaukite elektroninį kelionių kalendorių - kada į kurias šalis geriausia keliauti.