Kai kurie keliautojai įsivaizduoja Balį kaip rojaus salą su balto smėlio pliažais ir virš jų palinkusiomis palmėmis, tačiau šių reginių teks ieškoti kitose vietose. Balis, dvyliktoji pagal dydį Indonezijos sala, gali pasigirti 11 ugnikalnių ir 20 tūkstančių šventyklų, tačiau paplūdimiai nėra tai, dėl ko ten reikėtų vykti.  

Balis, koks jis bebūtų dvasingas ir gražus, jau dabar yra kiek įsitempęs nuo tų dvasingumo ir grožio ieškotojų, plūstančių iš Europos, Amerikos bei Australijos. Sala surenka kone 60 procentų visų į Indoneziją atvykstančių turistų. Pagrindiniuose ir net nuošalesniuose keliuose nuolat susidaro spūstys. Ten žmonių išties daug, ir nuolat daugėja: keturi milijonai vietinių, dar septyni milijonai turistų kasmet. 

Todėl poilsį šioje vis dar nuostabioje vietoje verta derinti su nakvynėmis kitose salose. Kai kurios jų arčiau Balio, iki kitų reikia plaukti ilgėliau. Šalia Balio pietuose yra trys įdomios salos – Lembonganas, Ceninganas ir Penida. Iki jų plaukti – mažiau nei valandą gera valtimi-katamaranu. 

Vietiniai sako, kad Lembongane aplinka tokia, kokia Balyje buvo prieš 20 metų. Sala išties ramesnė, tačiau ieškantiems dar ramesnės aplinkos tenka traukti tolėliau. Kol kas masinio turizmo nepasiglemžta, baisiai prastų vieškelių išvagota yra kaimyninė Penidos sala. Iš šio trejeto mažiausia yra Ceninganas – keliolika mažų viešbučių, keli barai ir puikios pakrantės banglenčių sporto entuziastams. 

Lembonganas su šia sala sujungtas tiltu, kuris prieš keletą metų buvo sugriuvęs, bet dabar jau atstatytas. Pakrantės išties geros, tinka nardymui, o kitur – maudynėms lūžtančiose bangose.

Kai pasakau apie planus plaukti į didelę ir  retai apgyvendintą Penidos salą, viešbučio šeimininkė net suploja delnais: tai jos sena svajonė. Ketut prisimena ten buvusi vaikystėje, o paskui kažkaip vis neprisiruošė. Ketut kotedžai išgraibstomi mėnesių mėnesiais į priekį, o išvykdami turistai internete rašo pagyrimus šiai nuostabiai vietai ant kalvos, iš kur atsiveria salos paplūdimių ir Balio ugnikalnių vaizdai. Ji turi tvirtą nuomonę apie Putiną, Trumpą ir kitus veikiančius asmenis, prie progos pašmaikštauja apie amerikiečių, australų ir europiečių tam tikrus įpročius išvykus atostogų.

Valtimi per pusvalandį iš Lembongano nuplaukus į Penidą verta jai skirti visą dieną. Tik reikia iš anksto susitarti su vietiniais dėl visureigio ir vairuotojo. Goa Giri Putri – viena įdomiausių vietų. Indonezijoje teko regėti visokių šventyklų: su šikšnosparniais ir be jų, su šimtais laiptų ir šventų nendrių stogais, bet šita – išskirtinė.

Išsinuomoję sarongus (sijonai, be kurių neįleidžia į maldos namus) kopiame kaitroje laiptais. Viršuje – ūksminga marmuru dengta aikštelė. Žmonės meldžiasi, smilkalai smilksta, varpelis skamba. Turėklais apačioje karstosi beždžionės, dar žemiau įlankoje supasi spalvingos valtys-katamaranai. 

Jaunas dvasininkas pamirko šepetuką į kibirą ir aptaško mums kaktą, smilkinius, kaklą. Tada prilipdo ryžių, o už ausų užkiša geltonų gėlių žiedus. Kitas atitraukia kažkokią languotą antklodę kampe ir maldininkai vienas po kito neria į atsivėrusį plyšį. Pamažu ertmė platėja, kol virsta koridoriumi, o šis – plačia alėja, vedančia į stebuklą.

Čia ne šventykla, čia kažkoks požeminis miestas, kur tilptų mūsų  Arkikatedra, Šv. Onos bažnyčia ir dar vietos mašinoms pastatyti liktų. Navos šakojasi, kyla į viršų, aplink – šventieji skėčiai, varpeliai, žibintai. Kažkas murma maldas, tolumoje čiurlena vanduo, pro šalį praslenka didelis geltonas šuo, tamsiame kampe iš smėlio kalas žalias daigas. 

Urvas yra šventa induistams, tačiau vietos čia tiek daug, kad kita jo pusė priklauso kitai religijai. Nuo lubų pakibę raudoni žibintai. Kitokie veidai ir maldos kitos. Čia garbina pranašą Konfucijų.

Penidoje – geriausi paplūdimiai, kiek teko matyti Balio apylinkėse. Kai kurie – sunkiai pasiekiami, nes sala kalvota, o pakrantės stačios. Tačiau erozijos sukurti dariniai, primenantys tai dramblio straublį, tai išlenktą tiltą – nuostabūs. Svarbu nepamiršti fotoaparato, saulės kremo, vandens ir skrybėlės, nes čia visada karšta.

Kiek kitokia patirtis paplūdimių mylėtojų laukia tolėliau nuo Balio. Apie dvi valandos kateriu – ir mes jau Gili salų grupėje, Lomboko pašonėje. Jos yra trys – ir ganėtinai skirtingos. Tiesa, visos musulmoniškos. Didžiausia – Travanganas. Tai – kažkokia amžina hipiška šventė, kur gulėjimą pliaže keičia pramogos baruose. Daug jaunimo, trankios muzikos ir magiškų grybų kioskelių ant jūros kranto. Visą salą paplūdimiu galima apeiti per porą valandų.

Mažiausia ir ramiausia – Gili Meno. Ji labiau tinka medaus mėnesio kopinėtojams ar tiesiog poroms, ieškančioms ramybės ir tylos. Paplūdimiai – krakmolo baltumo, viešbučių – vos vienas kitas. Trečioji, arčiausiai Lomboko – Gili Air. Tai savotiškas anų dviejų mišinys, tad viskas priklauso nuo to, kurioje salos vietoje būsite. Yra ir trankių klubų, ir tykių įlankų, kur įbridus į šiltą vandenį gali sutikti praplaukiantį vėžlį.

UŽSISAKYKITE MŪSŲ NAUJIENLAIŠKĮ

Užsisakykite naujienlaiškį ir gaukite elektroninį kelionių kalendorių - kada į kurias šalis geriausia keliauti.