Plaukite rankas
Taip, tai labai paprastas patarimas, bet veiksmingas. Jis padeda išvengti viduriavimo ar kitų su žarnyno veikla susijusių ligų, virusų ar hepatito A. Keliautojai dažnai vežasi dezinfekcines servetėles ar skystį, bet tai yra tik pagalbinė priemonė. Visada, kai turite galimybę, plaukite rankas bent 30 sekundžių su muilu.
Gerkite vandenį iš buteliukų
Dar vienas paprastas patarimas, akivaizdus keliaujantiems į egzotiškus kraštus. Atsukant naują buteliuką turi pasigirsti trakšt, jei taip neatsitikogalbūt kažkas pripylė vandens iš čiaupo. Norint visiško saugumovandenį iš buteliukų naudokite ir valydami dantis ar plaudami vaisius. Gerai, prisipažinsiu, pati pastarosios taisyklės nesilaikau... Venkite gėrimų su ledukais, užsakydami šviežiai spaustas sultis būtinai paprašykite, kad į jas nepiltų vandens (ir nedėtų cukraustai mėgsta daryti visur).
Atsargiai rinkitės maistą
Keliautojų viduriavimas yra dažniausiai pasitaikanti liga. E. coli, Shigella, Salmonella, Giardia, Entamoeba hystolytica, Campylobacter, Cryptosporidia, Cyclosporabakterijos pridarančios daugiausiai bėdos. Valgykite šviežią, gerai termiškai apdorotą ir vis dar karštą maistą. Visai nereikia bijoti gatvės maistojūs prieš akis matote ar švariai gamina, ar vieta populiari. Daug pavojingiau restoranuose ir kavinėsejuk nesibrausite kiekvieną kartą patikrinti ar jie turi tekantį vandenį indams plauti, kaip atrodo jų virtuvė. Pusryčiaudami venkite tik iš vienos pusės keptos kiaušinienės. Nepirkite jau supjaustytų vaisių gatvėje, geriau patys „išdarinėkite“ juos. Nors ir kaip mėgstate daržovesjas valgyti tikrai nėra labai saugu, juk jos plautos paprastu vandentekio vandeniu.
Saugokitės saulės
Kad ir kaip nemėgčiau tokio tipo kremų, kelionėse visada tepuosi bent jau 30 SPF kremu. Esu vieną kartą taip nudegusivaikščiojau su baltais ratilais aplink akis, o paskui dar ir herpes išlindo ant pažeistos odos. Dar vienas slaptas receptas jautriaodžiamsprieš vykstant į intensyvios saulės vietas pagerti papildų su karotenoidais (arba suvalgyti kelis kilogramus morkų :)). Taip pat nepamirškite gerti vandens ir nešioti galvos apdangalą.
Skiepai
Tai vienas iš sunkiausiai atsakomų klausimų, susijusių su sveikata kelionės metu. Per daug nesiplėsiu: jei palankiai žiūrite į skiepus, nepamirštate pasiskiepyti nuo sezoninių gripo ar erkinio encifalitobūtinai pasiskiepykite pagrindiniais keliautojų skiepais (hepatitas A, stabligė, pasiutligė, vidurių šiltinė). Jei nesate skiepų šalininkaišiuos skiepus praleiskite ir darykite tik tuos, kurių reikalauja kai kurios šalys, pavyzdžiui, geltonojo drugio. Skiepų klausimais geriausiai pasikonsultuoti su gydytoju infektologu.
Saugokitės uodų įkandimų
Be tiesiog nemalonaus niežėjimo, per uodų įkandimus plinta geltonasis drugys, dengė, japoniškas encefalitas ir, žinoma, maliarija. Kondicionuojamuose kambariuose uodams labiau nepatinka, tad jei nebijote sušaltiįsijunkite tą šaldantį aparatą. Kur tik yramiegokite po uodų tinkleliu. Į didesnės rizikos vietas vežkitės elektrinį vabdžių baidiklį (ir adapterį, jei tik toje šalyje reikia). Rinkitės drabužius ilgomis rankovėmis ir kelnes. Purkškitės tinkamomis, išbandytomis priemonėmis (turinčiomis 3050 proc. DEET arba natūraliomis, jei jomis pasitikite). Deja, keliaujant į kai kurias šalis tikrai reikia gerti antimaliarinius vaistus. Iki šiol man keliautojai pasakoja apie baisius šalutinius efektus, kuriuos sukeldavo senesnės kartos vaistai. Tai ir depresija, ir kepenų ar galvos skausmas. Naujesni vaistai nėra tokie baisūs, bet taip pat gali sukelti alergijas ar viduriavimą. Tad gerai pasidomėkite ar tikrai juos reikia gerti. Būna, kad šalis yra priskirta prie didelės rizikos zonų, tačiau keliaujate sausojo sezono įkarštyje ir kelionės metu sutiksite vos vieną kitą uodą. Na, o jei jau gersitebūtinai pasirūpinkite gerosiomis bakterijomis ir papildais kepenims.
Saugokitės peršalimų
Pirmoji rizika sušalti yra skrendant. Kaip sureguliuojamos lėktuvų vėdinimo sistemosvisiška mistika. Kartais būna per šalta, kartais per karšta. Keliaudami apsirenkite „sluoksniais“, kad lengvai galėtumėte prisiderinti prie temperatūrų pokyčių.Svarbu net ir į trumpą skrydį karštame krašte pasiimti skraistę ar džemperį. Aš tam visada naudoju sarongą, tinkantį ir ant kaklo užvynioti ir lyg po anktklode palysti. Kita grėsmė sušalti yra kodicionuojami automobiliai. Visada kondicionierius stengiuosi išjungti arba sumažinti iki minimumo. Dar nė vienas nėra ištirpęs, o va sloguojančių ir kostinčių keliautojų atsiranda dažnai. Tas pats galioja ir kondicionuojamiems kambariams ar prekybos centramssaugokite save.
Prieš tolimą egzotišką kelionę nebijokite pasitarti su gydytoju (prireikus - išrašys receptų). Na, o jūsų kelionės vaistinėlėje visada turi būti vaistų:
- virškinimui gerinti,
- nuo viduriavimo,
- nuo vidurių užkietėjimo,
- nuo peršalimo,
- nuo skausmo,
- antialerginių,
- pleistrų,
- dezinfekuojamųjų tirpalų,
- kitų asmeniškai vartojamų medikamentų ar maisto papildų.
